[EN] We had a biohacking Thursday back in November dedicated for a bug’s life with an amazing amateur entomologist - Giedrius Markevičius. Below is a summary of the cool things he told us (in Lithuanian, sorry!).

[LT] Lapkričio pabaigoje biohakinimo ketvirtadienyje lankėsi entomologas-mėgėjas Giedrius Markevičius, ir mums pripasakojo daug įdomių ir daug kam niekad negirdėtų dalykų apie vabalus.

Dalinamės užrašais:

Apie Giedrių: nebaigęs bakalauro programuotojas, vaikystėje užsidegė vabalais ir ne krepšinį žaidė, o vabalus gaudė. Baigęs mokyklą įstojo į Lietuvos entomologų draugiją, ir iki šiol jo gyvenimo aistra yra vabzdžiai.

Susipažinome su skirtingais vabzdžių būriais ir jų klasifikacija – įdomu tai, kad ji linkusi labai keistis, ypač po genetinių tyrimų. Taip pat, nors dauguma žmonių visus būrius vadina vabalais, iš tiesų tai yra tik vienas iš vabzdžių burių.

Pats gausiausias bÅ«rys, ¼ Žemės gyvÅ«nų rÅ«Å¡ių yra vabalai. Nors nuolat kinta ir atrandama naujų rÅ«Å¡ių. Neseniai atrasta daug drugių, mikro drugių, ir tai keičiasi.
Pagal masę (ne pagal rūšį) pasaulyje pirmautų plėviasparniai, nes vien skruzdžių yra labai daug.

Apžvelgėme skirtingas vabzdžių metamorfozes, ir pasijuokėme, kad kai kurie žmonės pamatę mažą vabzdį sako “Užaugs vabaliukas, dar mažas” :D Tačiau vabzdžiai ne „auga“, o turi iÅ¡orinį skeletą ir neriasi. Rekordas – berods 60 metų besivysčiusi lerva.

Vabzdžiai feromonų pagalba suranda vienas kitą poravimuisi.

Jeigu išnyktų vabzdžiai, tai išnyktų ir žmonės, nes jie – pagrindiniai augalų apdulkintojai. Plius varto mėšlą, todėl yra labai naudingi. Dėl kultūrinių dalykų vabzdžiai kai kur valgomi, kai kur ne. Lietuvoj grambuolio lervos tikrai valgomos. Pasaulyje daro duonas, mala į miltus ir naudoja; ateis mada ir į Lietuvą.

Vabzdžiai gyvena beveik visur, iÅ¡skyrus Antarktidoj, bet ir ten atrasta ne tik fosilijų, bet neseniai ir vabzdžio sparnas, todėl gali bÅ«ti kad pakraščiuose yra. O Grenlandijoj, pvz., vabzdžiai labai lėtai vystosi – drugelis gali net 7 metus vystytis iÅ¡ lervos, nes labai Å¡alta. Gyvena net naftos balose – vabzdžiai įkritę nuskęsta, bet lervos gyvena. Kai kurie gyvena nudegusiuose medžiuose, per miÅ¡ko gaisrą atskrenda, į nudegusį medį padeda kiauÅ¡inėlius. Pas mus tokie vabzdžiai gyvena, bet įraÅ¡yti į raudonąją knygą, nes nelabai leidžia Lietuvoj nudegt miÅ¡kui, iÅ¡kart gesina. Nors Å¡iaip gaisras juk yra natÅ«ralus gamtos procesas. Ä®domi bÅ«tų gelbėjimo programa “sudegink miÅ¡ką, iÅ¡gelbėk vabzdį” :)

Yra tokio mažumo vabalų, kad pvz 0.1 mm vapsvytė yra mažesnė už kai kurias vienaląstes amebas. Yra ir tokių didelių, kad morkas graužia.

Kaip žinoti kurie vabzdžiai tos pačios rūšies, o kurie jau kitos? Tos pačios rūšies individai gali susilaukti vaisingų palikuonių, bet vabalų taip nesuleidinėja ir netiria. Bet dabar plėtojantis genetiniams tyrimams tie dalykai keičiasi, nes žiūri kiek evoliuciškai du organizmai yra nutolę. Dažnai tiria genitalijas, genus, kad nustatytų ar rūšis sutampa, ar ne, o paskiau lygina ir ieško nors kokių morfologinių skirtumų, kad galima būtų ir pagal tai atpažinti.

Kad identifikuotum vabalą, neužtenka jo tiesiog nufotografuoti – todėl reikia rinkti pavyzdžius, ypač jei nori daryti rimtesnį tyrimą. Tada gali atidžiau apžiÅ«rinėti, tirti su optika. Kitaip gali bÅ«ti, kad niekas ir nepatikės, “mačiau rūšį”, “o kur jis, parodyk”, “pabėgo!” :)

Pavyzdį iÅ¡ gamtos paimti nėra taip ir blogai – ypač pagalvojus, kad kol nuvažiavai iki rinkimo vietos, jau jų tÅ«kstančius pritrėškei su maÅ¡ina… Be to, paskiau tyrimai ir užtikrina tai, kad rÅ«Å¡ys iÅ¡saugomos, todėl pavyzdžių rinkimas tikrai nedaro jiems daugiau žalos.
Įdomu, kad vabalų populiacijos dydis koreliuoja su kūno dydžiu – kuo stambesni vabalai, tuo mažesnė populiacija. Bet šiaip tai skaičiuojama šimtais – jeigu populiacija tik kelių šimtų individų, tai yra labai mažai, ir rūšis jau laikoma išnykusia.


Giedrius papasakojo kaip gaudo vabalus, ir kokia įranga turi (nuo medžių purtyt, ir su tinklu kapstyt šakas, žolę / gaudyt skrendančius).
Vabalų aktyviausias metas yra birželis, bet priklauso nuo geografinės vietos, ir buveinių įvairovės. Lietuvoje yra labai daug drugininkų, bet vabalininkų mažiau.
Miškai tapo medienos fabrikais – ateina laikas ir iškerta, ligotus iškerta – o su jais kartu žūva ir daugybė rūšių, kurios su jais susijusios.
Giedrius yra sukūręs daug straipsnių Vikipedijoje, pridėjęs nuotraukų, jomis atvirai dalinasi. Skundžiasi kad mažai literatūros lietuvių kalba, gilintis neišeina, reikia užsienio literatūros.

Įdomūs faktai: Lietuve yra buvę, kad vabzdys vystėsi kakle ir paskiau išsirito ir išskrido (kažkoks galvijų parazitas). Bet šiaip Lietuvoj gerai, nėra taip, kad tik su botais galima į vandenį lipti, gali voliotis pievoj ir nieko tau nenutiks.
Cikados kas 7 metus atsibunda ne šiaip, o kad galėtų išvengti plėšrūnų.
Vabzdžių konkurencijos kovos būna ir tokios, kad vabzdys poruojasi su patele, apsivelia jos feromonais, ir tada nuvilioja kitus vyriškos lyties vabzdžius ir užsiima homoseksualiais santykiais. Būna ir kad kovoja patinai kaip elniai.


Ačiū Giedriui!! Buvo žiauriai įdomu ;)