ES autorinių teisių direktyva

Rytoj Europos Parlamente vyks balsavimas dėl milžinišką žmonių pasipriešinimą sukėlusios autorinių teisių direktyvos (https://www.eff.org/deeplinks/2019/03/european-copyright-directive-what-it-and-why-has-it-drawn-more-controversy-any). Jeigu šis įstatymas bus priimtas, neteksime laisvo, visiems prieinamo ir visų kuriamo Interneto – jį pakeis uždaros didžiosios platformos.

image


11 šios direktyvos straipsnis įteisina vadinamąjį “link tax” – žurnalistikos portalai turėtų teisę riboti ir apmokestinti nuorodas su trumpa peržiūra į jų skelbiamą turinį. Tai dar labiau paskatins Interneto skaidymąsį ir stambiųjų platformų augimą. Daugiau apie šio straipsnio žalą: https://juliareda.eu/eu-copyright-reform/extra-copyright-for-news-sites/.

13 straipsnis (aka “Censorship machines”, https://juliareda.eu/eu-copyright-reform/censorship-machines/) įpareigoja interneto platformas automatiškai skanuoti įkeliamą turinį ir blokuoti potencialiai autorių teises pažeidžiantį turinį.
Net nekreipiant dėmesio į tai, kad normaliai veikiantys  filtrai šiuo metu techniškai neįgyvendinami, o jų įdiegimo kaštai sužlugdytų ar Europoje priverstų blokuoti daugybę puslapių, šį direktyva tiesiogiai įpareigoja sukurti ir taikyti masinį interneto turinio sekimo ir cenzūravimo framework'ą. Automatinio filtravimo priemones taip pat turėtų įsidiegti ir tokios platformos, kaip Wikipedia ar atviro kodo dalinimosi puslapiai. O kaip gerai sekasi automatiškai filtruoti turinį, turbūt gerai parodo nesenas katastrofiškas Tumblr bandymas automatiškai filtruoti suaugusiems skiriamą turinį (https://hyperallergic.com/474860/tumblrs-new-adult-content-filter-thinks-this-bowl-of-fruit-is-nsfw/).

Tik vienas Lietuvos europarlamentaras, Bronius Ropė, viešai pareiškė balsuosiantis prieš šią direktyvą (https://www.pledge2019.eu/en duomenimis).  Programuotojai, kūrėjai ir apie technologijas nusimanantys žmonės reikalauja likusių mūsų atstovų nesugadinti geriausio civilinės infrastruktūros projekto žmonijos istorijoje.

Our second Prusa 3D printer has arrived

We ordered a Prusa MK3S printer with multi-material upgrade recently, because the first Prusa was constantly busy. We make quite a lot of prototypes and small production runs, so different nozzle sizes were also needed. Here’s the printer and some plastics, pre-unboxing:

image

Simonas immediately started assembling it:

image

First prints:

image

Both Prusas at work in the 3D printing room:

image

Pramoniniai atstumo sensoriai -- ateik ir pasiimk jų savo projektams Elektronikos pirmadienį!

Neseniai iš Robotikos mokyklos pas mus atkeliavo daug dėžių Kaune, Carlo Gavazzi gamykloje pagamintų pramoninių indukcinių ir kondensatorinių atstumo sensorių ir jungiklių. Nuorodos į apytikslį sensorių sąrašą: link ir link.

Juos mes norime atiduoti jūsų techninės kūrybos projektams. Ateik ir pasiimk jų per bet kurį Elektronikos pirmadienį, 18:00-21:00.

Robotikos mokykla juos dovanoja, tačiau norėtume, kad papasakotumėte, ką su jais ketinate nuveikti. Per šį Hack and Tell Arnoldas jau pasakojo apie tai, kaip juos uždėjo ant savo savadarbių CNC staklių!

Čia yra Vytauto iš Robotikos mokyklos surinkta informacija apie sensorius, nuorodos į datasheet’us ir jungimo schemos: link.

image

Menininkų rezidencijų programos Technariume 2018 m. rezultatai

Dalyvauti pirmajame Technariumo rezidencijų projekte paraiškas pateikė 11 dalyvių. Iš jų buvo atrinkti 6, aptartos kuriamų projektų perspektyvos ir galimi techniniai sprendimai. Keturi dalyviai toliau aktyviai dalyvavo projekte, bendradarbiaudami su 5 įvairių sričių technarikais.

Gruodžio 18 dieną keturi meno kūrėjai pristatė savo nuveiktus darbus rezidencijos Technariume metu. Glaustas kurtų projektų apibendrinimas:

Marija Griniuk  kūrė interaktyvų performansų kostiumą, naudodama atstumo sensorius iš elektronikos laboratorijos bei siuvimo įrangą. Sukurtas šviečiantis, į kitų žmonių atstumą reaguojantis kostiumas buvo gyvai pademonstruotas renginio metu:

image
image

Jurgita Juodytė rezidencijos metu projektavo dvi turimas idėjas video instaliacijoms: valdomo judesio projektorių, kuris statišką videoperformanso vaizdą pakeistų dinamišku, leistų valdyti performanso emocinį foną. Antrasis jos projektas – ore judančių projektorių sistema, demonstruojanti keturis skirtingus vaizdus instaliacijoje.

Rezidencijos metu buvo sukurtas techninis abiejų instaliacijų projektas, sudaryta jų sąmata, aptarti techniniai sprendimai ir galimos kliūtys.

image

Solveiga Gutautė kūrė pulso greičiu valdomos audio/video instaliacijos prototipą: jei žmogaus pulsas greitėja, grojamas/rodomas miesto įrašas, jei pulsas rimsta – grojami įrašai iš pajūrio. Prototipo programinis kodas patalpintas čia: https://github.com/Technariumas/PulsePlayer

Instaliaciją išbandyti galėjo pristatymo renginio dalyviai, ketinama ją pristatyti meno mugės „Art Vilnius 2019“ metu.

Donatas Linkus  kūrė parodos-instaliacijos dirbtinio intelekto tema prototipą: parodos metu sinchronizuotai turėtų judėti šimtai ant sienos esančių musių, o neuroninių tinklų kontroliuojama grafinė instaliacija – bendrauti su žiūrovu. Projektas polemizuoja apie žmogaus santykį su dirbtinio, visiškai kitokio intelekto idėja, kviečia išsiaiškinti, ką reiškia nebūti ar būti žmogumi. Projekto metu buvo sukurtas ir pademonstruotas elektroakustinis musių valdymo sprendimas bei apmokytas naudojamo neuroninio tinklo prototipas.

image

Making miso at the biolab

Or peaso, rather – I used locally grown organic peas from Straigiai farm instead of soybean. All instructions and ideas were taken from the Noma’s guide to fermentation, most likely also available here.

Miso is made via double fermentation: first one has to grow a specific mould (Aspergillus oryzae) on grains (usually rice or barley) – the enzymatic activity of the mould converts starches into sugars. Then the mouldy grain (called koji) are mixed with steamed legumes (soy beans, peas, etc.), salt, and lacto-fermented for several months. The mould is quite sensitive to temperature, moisture and possible bacterial contamination.

For instance, growing A. oryzae on steamed barley it is necessary to allow the grains to breathe and avoid moisture pooling at the bottom. I designed a perforated tray that fits inside the incubator in our biolab using boxes.py, then laser-cut it.

image

In order to avoid introducing unpleasant flavour to the koji, I lined the tray with foil and stabbed it 256 times. Then I sterilised some cloth in an autoclave, lined the tray with it and added the steamed and cooled grain.

image

I had bought Aspergillus oryzae spores from fermentationculture.eu some months ago – they are based in Europe, ship quickly and have a lot of information about growing.

It is best to mix the spores with flour to help it mix evenly. I sterilised some flour in the autoclave – there were some clumps, but I sieved them out.

image

Working in the laminar hood, I mixed the spores with flour:

image

Then dusted the flour/spore mixture over cooled barley and mixed everything together with gloved hands.

image

The mixture went into the incubator, set on 32 C.

image

I monitored the temperature of koji using a thermocouple from the electronics lab. As fermentation proceeds, the temperature of the grains rises and can kill the mycelium at 43 C or so.

image

In 14 or so hours, the grain started smelling like a warm grapefruit and heating. I could see fine strands of developing mycelium through a microscope:

image
image

In 48 hours the grain started yellowing and I could see conidiophores through a microscope – the mould was getting ready to sporulate.

image
image

At this point I took out the tray out of the incubator and refrigerated it, and proceeded to the second stage of fermentation. I left a handful of the grains in the incubator for a few more days, where it proceeded to sporulate and turned dark green.

image
image

Then I mixed steamed peas, koji and salt, ran the mixture through a meat grinder, packed it into sterilised jars and left it in the kitchen. To be updated in a few months.

image
image

A Neoden pick and place machine at Technarium!

We’re extremely excited about a gift by UAB MGF “Šviesos Konversija” – a Neoden 4 pick and place machine! We’re happy that a Lithuanian company is fostering engineering culture, education of future inventors and engineers and helps us make modern manufacturing tools accessible to everyone.

The machine will be always freely accessible to all hackerspace members. All visitors of the Electronics Mondays will be able to try it out as well.

More about the machine: http://www.neodentech.eu/contents/en-uk/d8_NEODEN4.html

http://www.eevblog.com/forum/manufacture/neoden-4-pick-and-place/

Menininkų rezidencijos rezultatai

Gruodžio 18 d. 19:00 menininkų dienos centre “Autarkia” 2018 metų menininkų rezidencijų programos Technariumo dirbtuvėse dalyviai bei jų mentoriai papasakos apie savo kurtus bei kuriamus projektus, pademonstruos prototipų veikimą, supažindins su savo kūryba. Bus kaip Hack and Tell, bet išskirtinai apie meną. Ateikit!

CNC milled Halloween cookie cutters

Gretė and MN wanted to make some custom cookies for Mokslo Sriuba Haloween party. MN CNC milled seveal cookie cutters from plastic:

Puff pastry:

Another pastry dough resulted in much spookier cookies:

Internet of Shit hackathon is back!

Mark the date: let’s celebrate the absurd on December 1-2, 2018!

We shall not start startups, change the world, chase investors or breed unicorns during the Internet of Shit hackathon. Let’s simply turn up the absurd till 11, learn something and have fun. 

[Last year entry from Make Riga hackerspace]

Stay tuned for more info about registration!

Indoor gardening at Technarium

Kristaps has been building an indoor aeroponic system for microgreen cultivation. The first test batch of plants are already growing!